Svarbiausios naujienos
- Naujus Rusijos branduolinius grasinimus pasėjo V.Putino abejonės: įvertino Kremliaus nerimą
- Lenkijos žvalgybos vadovas: V.Putinas jau pasirengęs nedidelei operacijai prieš NATO, bet yra kas jį stabdo
- Demaskavo agentų tinklą: apsaugininkai turėjo paimti V.Zelenskį įkaitu ir jį nužudyti
- Atskleidė, kaip pasikeitė V.Putino žodžiai: nebemini taikios ir klestinčios ateities
- Baltarusijoje – netikėtas taktinių branduolinių ginklų nešėjų patikrinimas
- Pakako vieno smūgio: kaip Ukrainos pajėgos vakarietiškais ginklais išguldė šimtus rusų
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ar Ukraina pajėgi sunaikinti Krymo tiltą?
23:08
Ukraina žino, kur smogti, kad sugadintų Kerčės (Krymo) tiltą, bet tai reikia padaryti tinkamu momentu.
Apie tai Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Ilja Jevlašas kalbėjo interviu su NV. Jis priminė, kad žinia apie tai, jog Ukrainai perduodamos amerikietiškos ATACMS raketos, kurios galės pasiekti tiltą, sukėlė pyktį per Rusijos televiziją.
Krymo tilto sunaikinimas susilpnintų Rusijos pajėgumus pusiasalyje, taip pat juos demoralizuotų. „Jie nebebūtų tokie aktyvūs tiekdami Krymui įvairią įrangą. Tai turėtų rimtą poveikį, taip pat ir įvaizdžio prasme, nes reikia suprasti: šis tiltas tapo Rusijos triumfo simboliu“, – pridūrė karinių oro pajėgų atstovas.
Tokiam tikslui pasiekti reikėtų daug raketų, nes Krymo tiltas yra labai didelis. Tačiau ekspertai žino vietas, į kurias reikia smogti, kad smūgiai smarkiai pažeistų geležinkelio ir kelio dangą.
„Jau matėme gana veiksmingų atakų prieš jį, kai sprogimai sunaikino kelio dangą. Jie žino, kur smogti, tačiau tam reikia laiko ir tinkamo momento. Krymo tiltas dabar yra labiausiai apsaugotas objektas beveik visame pasaulyje. Ten pasiųstos priešlėktuvinės gynybos brigados, jis labai kruopščiai saugomas“, – pridūrė I.Jevlasas.
Nuo karo pradžios Kerčės tiltas du kartus patyrė niokojančių išpuolių – 2022 m. spalį čia sprogo sunkvežimis, o 2023 m. liepą tiltą atakavo jūrų dronai.
Laikraštis „The New York Times“ anksčiau pranešė, kad Jungtinės Valstijos slapta nusiuntė Ukrainai daugiau kaip 100 ilgojo nuotolio raketų ATACMS. Vėliau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad naujoji pagalba apėmė ir šias raketas.
JAV apie pasikėsinimą nužudyti V.Zelenskį: tai rodo V.Putino amoralumą
00:29
Ukrainos saugumo tarnyba atskleidė FSB 5-osios tarnybos agentų tinklą, kuris rengė pasikėsinimą į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Grupė taip pat planavo pašalinti SBU vadovą Vasilijų Maliuką ir Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovą Kyrylo Budanovą.
Į šią informaciją sureagavo Jungtinės Amerikos Valstijos. JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris per brifingą sakė, kad tai rodo V.Putino režimo amoralumą.
„Akivaizdu, kad tai tik byloja apie amoralumą, kurį matome iš Putino režimo pusės nuo pat šio konflikto pradžios“, – pabrėžė jis.
Primename, kad gegužės 7 d. Ukrainos saugumo tarnyba paskelbė, kad atskleistas FSB 5-osios tarnybos agentų tinklas, planavęs nužudyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Buvo sulaikyti du Ukrainos valstybės saugumo tarnybos pulkininkai. Jie nutekino slaptą informaciją iš Rusijos Federacijos.
Naujus Rusijos branduolinius grasinimus pasėjo V.Putino abejonės: įvertino Kremliaus nerimą
23:29
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė surengti branduolinio ginklo pratybas. Vakarai pasmerkė tokius Kremliaus ketinimus. Saugumo ekspertas Raineris Saksas komentare Estijos leidiniui „Postimmes“ sako, kad yra keletas priežasčių, kodėl Maskva vėl griebėsi branduolinių grasinimų.
Pirmadienį Rusijos Gynybos ministerija paskelbė apie branduolinių ginklų pratybas, kuriose dalyvaus karinis jūrų laivynas ir kariai, dislokuoti netoli Ukrainos.
Teigiama, kad per pratybas bus praktiškai treniruojamasi dėl nestrateginių branduolinių ginklų parengimo ir panaudojimo.
„Rusijos Federacijos vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado nurodymu, siekdamas padidinti nestrateginių branduolinių pajėgų pasirengimą vykdyti kovines užduotis, Generalinis štabas pradėjo rengtis pratyboms, kurios bus suorganizuotos artimiausiu metu su Pietų karinės apygardos raketiniais junginiais, dalyvaujant aviacijai, taip pat karinio jūrų laivyno pajėgoms“, – rašoma pranešime.
Saugumo ekspertas R.Saksas komentare leidiniui „Postimees“ paaiškina, kas lėmė, kad Kremlius vėl išsitraukė branduolinių grasinimų kortą.
Ar Ukraina pajėgi sunaikinti Krymo tiltą?
23:08
Ukraina žino, kur smogti, kad sugadintų Kerčės (Krymo) tiltą, bet tai reikia padaryti tinkamu momentu.
Apie tai Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Ilja Jevlašas kalbėjo interviu su NV. Jis priminė, kad žinia apie tai, jog Ukrainai perduodamos amerikietiškos ATACMS raketos, kurios galės pasiekti tiltą, sukėlė pyktį per Rusijos televiziją.
Krymo tilto sunaikinimas susilpnintų Rusijos pajėgumus pusiasalyje, taip pat juos demoralizuotų. „Jie nebebūtų tokie aktyvūs tiekdami Krymui įvairią įrangą. Tai turėtų rimtą poveikį, taip pat ir įvaizdžio prasme, nes reikia suprasti: šis tiltas tapo Rusijos triumfo simboliu“, – pridūrė karinių oro pajėgų atstovas.
Tokiam tikslui pasiekti reikėtų daug raketų, nes Krymo tiltas yra labai didelis. Tačiau ekspertai žino vietas, į kurias reikia smogti, kad smūgiai smarkiai pažeistų geležinkelio ir kelio dangą.
„Jau matėme gana veiksmingų atakų prieš jį, kai sprogimai sunaikino kelio dangą. Jie žino, kur smogti, tačiau tam reikia laiko ir tinkamo momento. Krymo tiltas dabar yra labiausiai apsaugotas objektas beveik visame pasaulyje. Ten pasiųstos priešlėktuvinės gynybos brigados, jis labai kruopščiai saugomas“, – pridūrė I.Jevlasas.
Nuo karo pradžios Kerčės tiltas du kartus patyrė niokojančių išpuolių – 2022 m. spalį čia sprogo sunkvežimis, o 2023 m. liepą tiltą atakavo jūrų dronai.
Laikraštis „The New York Times“ anksčiau pranešė, kad Jungtinės Valstijos slapta nusiuntė Ukrainai daugiau kaip 100 ilgojo nuotolio raketų ATACMS. Vėliau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad naujoji pagalba apėmė ir šias raketas.
Per Rusijos apšaudymą Dniepropetrovsko srityje buvo sužeisti 7 žmonės, tarp jų 6 metų vaikas
21:41
Antradienį Rusijos kariuomenė apšaudė Nikopolio regioną ir iš bepiločio lėktuvo smogė Kryvorizkiui Dniepropetrovsko srityje. Dėl šių atakų buvo sužeisti septyni žmonės, įskaitant 6 metų vaiką.
Dniepropetrovsko Karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas pranešė, kad dėl apšaudymo Nikopolio rajone buvo sužeisti keturi žmonės: 91 ir 50 metų moterys, 37, 51 ir 40 metų vyrai. Taip pat 6 metų mergaitė.
Rusai iš viso rajone atliko 14 kamikadzių dronų smūgių ir surengė 2 artilerijos pabūklus.
Taip pat vakare okupantai atakavo Kryvorizkio rajoną.
„Vakare Rusijos kariuomenė atakos dronu nusitaikė į Kryvyrižos rajono Zelenodolo bendruomenę.
Buvo sužeistas 56 metų vyras. Jis vidutinio sunkumo būklės paguldytas į ligoninę. Apgadinti gyvenamieji pastatai“, – nurodoma pranešime.
Ukrainos žvalgyba: Časiv Jare dar nėra nė vieno okupanto
21:35
Časiv Jare dar nėra nė vieno okupanto. Tai pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos aktyvių veiksmų padalinys „KRAKEN“.
Kaip pažymima oficialiame specialiųjų pajėgų „Telegram“ kanale, „KRAKEN“ jau mėnesį gina miestą.
„Kovotojai didvyriškai laikosi gynyboje, kasdien sunaikina daugybę priešų, degina priešo šarvuotąją techniką ir paima belaisvių. Priešas bando veržtis iš įvairių krypčių, tačiau dėl gerai koordinuoto padalinio darbo mieste kol kas nėra nė vieno okupanto“, – informuoja padalinys.
41-osios mechanizuotosios pėstininkų brigados GRIM būrio savanoris Kirilas Sazonovas teigė, kad padėtis aplink Časiv Jarą yra sudėtinga. Pasak jo, yra įrengtų pozicijų, ginklų, savanorių pagalbos – reikia tik motyvuotų žmonių.
Kariškis teigė, kad okupacinė kariuomenė stengiasi įvykdyti įsakymą užimti miestą iki gegužės 9 d. Dabar kovos vyksta miesto pakraščiuose. Ukrainos artileristai, kulkosvaidininkai, snaiperiai ir dronų operatoriai duoda garbingą atkirtį.
Gegužės 8 ir 9 dienomis Berlyne uždrausta iškelti Rusijos vėliavą
20:36
Vokietijos valdžios institucijos iki gegužės 9 d. Berlyne vyksiančių renginių metu uždraudė Rusijos vėliavas, karines uniformas, plakatus su raidėmis V arba Z ir kitus simbolius bei ženklus, galinčius šlovinti Rusijos karą prieš Ukrainą.
Trečiadienį ir ketvirtadienį Berlyne planuojami įvairūs renginiai, skirti Antrojo pasaulinio karo pabaigai Europoje paminėti, įskaitant kelias vainikų padėjimo ceremonijas prie sovietinių memorialų Treptower parke ir Tiergartene, taip pat mitingus prie Brandenburgo vartų ir Vyriausybės kvartale.
Šiais metais policija vėl uždraudė prie sovietinių memorialų kabinti Rusijos vėliavas, karines uniformas, plakatus su raidėmis V arba Z ir kitus simbolius bei ženklus, kuriais gali būti šlovinamas Rusijos karas prieš Ukrainą. Taip pat draudžiama rengti rusų karines eitynes ir dainuoti rusiškas dainas.
Ukrainos rėmėjai paskelbė demonstraciją vyriausybės kvartale: „Taika Europai! Rusijos kareiviai lauk iš Ukrainos“.
Ketvirtadienį demonstracijos taip pat vyks Vyriausybės kvartale ir Treptowerio parke, kur 9 val. ryto jau užregistruotas kairiųjų iniciatyvos mitingas su 300 dalyvių.
Birželio 17-osios gatvėje 11.30 val. paskelbtas mitingas su 1000 dalyvių, skirtas žuvusiems sovietų kariams per Antrąjį pasaulinį karą atminti. Vidurdienį kairiųjų demonstracija žygiuos iš Friedrichshaino į Treptowerio parką. Panašus renginys planuojamas ir prie Brandenburgo vartų nuo 17 val.
Ketvirtadienį į Berlyną taip pat turėtų atvykti Putiną remiančių baikerių grupė „Naktiniai vilkai“.
Kaip žinia, Lietuvos valstybės saugumo departamentas (VSD) neatmeta, kad gegužės 9 d. šalyje gali būti Rusijos Federacijos provokacijų.
Priminsime, kad Latvijos teisėsaugos ir saugumo institucijos pažadėjo rimtai pasirengti šių metų gegužės 9-ajai.
O Moldovoje įspėjo, kad žmonės, kurie gegužės 9 d. nešios Georgijaus juostelę arba ženklus „Z“ ir „V“, kurie naudojami kaip Rusijos agresijos simboliai, bus baudžiami.
Lenkijos žvalgybos vadovas: V.Putinas jau pasirengęs nedidelei operacijai prieš NATO, bet yra kas jį stabdo
18:46
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pasirengęs nedidelei karinei operacijai prieš NATO šalį, interviu Lenkijos leidiniui „Gazeta Prawna“ pareiškė Lenkijos karinės kontržvalgybos tarnybos vadovas Jaroslawas Strożykas.
Pasak jo, visos analitinių centrų, neturinčių išsamios informacijos, prognozės dėl Rusijos pasirengimo galimam puolimui prieš NATO šalį remiasi tik tam tikromis prielaidomis.
Žvalgybos vadas pripažino, kad Kremliaus vadovas jau dabar turi galimybių surengti nedidelę operaciją prieš NATO valstybę narę.
„Vladimiras Putinas, žinoma, jau yra pasirengęs kokiai nors mini operacijai prieš vieną iš Baltijos šalių, pavyzdžiui, įžengti į garsiąją Narvą. Arba išsilaipinti vienoje iš Švedijos salų“, – sakė J.Strożykas.
Tačiau jis interviu tvirtino, kad autoritarinio Rusijos prezidento ketinimams trukdo Vakarų pozicija. Vakarų bendradarbiavimas dėl paramos Ukrainai tik parodo V.Putinui, kad, jei jis imtųsi veiksmų prieš NATO, sulauktų precedento neturinčio atsako.
Anksčiau Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad Rusija gali atkurti savo karinį potencialą ir užpulti NATO šalis jau 2026 m. Taip sakydamas jis rėmėsi Vokietijos ekspertų ataskaita ir tuo argumentavo būtinybę sąjungininkėms didinti išlaidas gynybai.
Pasak amerikiečių leidinio „The Wall Street Journal“, NATO kariai iš 14 valstybių narių praėjusio mėnesio pabaigoje susirinko Latvijoje dalyvauti didžiausiose Aljanso karinėse pratybose nuo Šaltojo karo laikų. Vienas iš pagrindinių tikslų – pasiųsti Maskvai signalą, kad Aljansas yra pasirengęs ginti savo nares, ypač esančias netoli sienos su Rusija, įskaitant Lietuvą.
Žiniasklaida taip pat skelbia, kad Vokietija planuoja rengti JAV karius kovai NATO rytiniame fronte. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pabrėžė, kad Vokietija pasiryžusi ginti kiekvieną kvadratinį centimetrą NATO teritorijos nuo Rusijos agresijos.
Lietuviams – žinia iš Olandijos: apie karius Rukloje, Rusijos kėslus ir pasirengimą D.Trumpo grįžimui
18:41
Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren šią savaitę Rukloje išklausiusi įslaptinto karinio raporto apie saugumo situaciją informavo savo karius, jog jų misija pratęsta dar bent dvejiems metams. Tai nieko nenustebino, nes olandų kariai Lietuvoje nepertraukiamai tarnauja nuo pat 2017 metų. Užkulisiuose jau pradedamas derinti – bet viešai dar neskelbiamas – ir jų vaidmuo Vokietijai dislokavus brigadą po poros metų.
Prieš išvykdama į Ruklą ministrė Vilniuje davė interviu 15min, kur ji įvertino Rusijos grėsmę Baltijos šalims ir Vakarų pasirengimą ją atremti.
– Kremlius paskelbė apie branduolines pratybas netoli Ukrainos sienų, neva reaguodamas į Vakarų įsitraukimą Ukrainoje. Kaip jūs interpretuotumėte šį įvykį?
– Iš Kremliaus vis išgirstame retorikos, bandančios mus įbauginti, pagąsdinti.
Pažiūrėsime, ar tai, kuo jie dabar mums grasina, iš tikrųjų išsipildys. Manau, svarbiausia, kad mes neišsigąstume, nesileistume įbauginami tokios retorikos.
Taip pat manau, kad tai pavojinga. Branduoliniais ginklais negalima taip lengvai švaistytis.
Neabejoju, kad tai supranta ir Kremlius.
Tačiau tai taip pat parodė, su kokio tipo režimu turime reikalą, o grėsmė kyla ne tik Ukrainos saugumui, bet ir mūsų šalims, NATO.
Todėl turime būti tikri, kad mūsų atgrasymo priemonės yra tinkamos ir kad esame pasirengę stiprinti savo gynybą.
– Ar Nyderlandai atmeta galimybę siųsti karius į Ukrainą?
– Kol kas parlamentas pasisakė, kad visais įmanomais būdais remiame Ukrainą nesiųsdami karių ir nedalyvaudami kare.
To neprašo ir Ukraina. Jie prašo ginklų, amunicijos, mokymų. Jie neprašo mūsų siųsti karių. Jie kovoja patys. Juos užpuolė agresorė Rusija, jie kovoja ir gina savo šalį.
Tačiau jie tai gali daryti tik su mūsų parama. Ta parama yra ginklai ir mokymai, jie negalėtų to padaryti be mūsų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Atskleidė, kaip pasikeitė V.Putino žodžiai: nebemini taikios ir klestinčios ateities
17:57
Vladimiras Putinas beveik perpus sutrumpino savo inauguracinę kalbą, palyginti su 2018 m., o savo darbo prasmę pavadino Rusijos gelbėjimu, o ne piliečių gerove.
2024 m. prezidento kalba tapo beveik dvigubai trumpesnė, palyginti su 2018 m. kalba – nuo 12 minučių ir 20 sekundžių ji sutrumpėjo iki 7 minučių ir 20 sekundžių, suskaičiavo nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Šį kartą V.Putinas, kreipdamasis į rusus, neminėjo „tėvynainių užsienyje“, apsiribodamas Rusijos piliečiais regionuose ir „istorinėse žemėse“. Jis taip pat atskirai išskyrė „specialiosios operacijos“ Ukrainoje (taip jis vadina karą Ukrainoje – red. past.) dalyvius.
Per šešerius metus, jei palygintume 2018 ir 2024 m. kalbas, V.Putinui pasikeitė darbo ir gyvenimo prasmės. Jei 2018 m. jis manė, kad „mano pareiga ir mano gyvenimo prasmė yra daryti viską dėl Rusijos, dėl jos dabarties ir ateities – taikios ir klestinčios, dėl mūsų didžios tautos išsaugojimo ir tęstinumo, dėl gerovės kiekvienoje rusų šeimoje“, tai 2024 m. prezidento darbo prasmė ir turinys tapo „ginti Rusiją ir tarnauti mūsų žmonėms“.
Pasikeitė ir tai, kas prezidentui yra „aukščiau visko“. 2018 m. tai buvo „tarnavimas žmonėms, mūsų Tėvynei“, o 2024 m. – „Rusijos žmonių interesai ir saugumas“.
2024 m. V.Putinas neminėjo Konstitucijos. Kalbėdamas apie socialinę ir politinę sistemą, jis pažymėjo, kad „ji turi būti tvirta ir absoliučiai atspari bet kokiems iššūkiams ir grėsmėms, užtikrinti pažangų ir stabilų vystymąsi, šalies vienybę ir nepriklausomybę. Ankstesnėje kalboje, kalbėdamas apie Konstituciją, prezidentas sakė, kad Rusijos raidą mato „harmoningoje laisvo piliečio, atsakingos pilietinės visuomenės ir stiprios, pajėgios, demokratinės valstybės vienybėje“.
Savo 2024 m. kalboje Rusijos prezidentas nieko neužsiminė apie valstybės ir savivaldybių institucijas. 2018 m. jis pažymėjo: „Žmonės pagrįstai nori, kad jiems rūpimos problemos būtų sprendžiamos nedelsiant, kad jų pasiūlymai, pastabos ir reikalavimai būtų nagrinėjami su deramu dėmesiu, o tokios sąvokos kaip reputacija, garbė, operatyvumas ir atvirumas taptų visų lygių valdžios atstovų gyvenimo norma.“
Nebekalba apie verslininkų, mokslininkų ir kūrėjų laisvę
Šį kartą V.Putinas nekalbėjo apie piliečių „laisvės erdvę“. 2018 m. jis sakė, kad ji turėtų būti išplėsta „verslininkams ir mokslininkams, kūrybingo darbo žmonėms ir aktyviems, rūpestingiems piliečiams“. Tame V.Putinas įžvelgė „raktą į mūsų strateginio kurso tęstinumą ir tvarią Rusijos plėtrą“.
Savo naujoje kalboje V.Putinas neužsiminė apie būtinybę plėtoti visas Rusijos gyvenimo sritis (2018 m. jis tikino, kad Rusijai „reikia proveržio visose gyvenimo srityse“). 2018 m. jis teigė, kad „tokį proveržį gali pasiekti tik laisva visuomenė, kuri priima viską, kas nauja ir pažangu, ir atmeta neteisybę, vangumą, snaudžiančią globą ir biurokratinį negyvumą“.
Tačiau šiemet kalbos dalis apie tarptautinius santykius gerokai padidėjo ir pasikeitė jos tonas. 2018 m. jis be išlygų pareiškė, kad „esame atviri dialogui“ ir „už lygiavertį ir abipusiai naudingą bendradarbiavimą su visomis valstybėmis siekiant taikos ir stabilumo mūsų planetoje“. 2024 m. V.Putinas pasirodė atviras tik toms šalims, „kurios mato Rusiją kaip patikimą ir sąžiningą partnerę“. Kalbėdamas apie Vakarų šalis, V.Putinas sakė: „Pasirinkimas priklauso joms: ar jos ketina ir toliau bandyti stabdyti Rusijos vystymąsi, tęsti daugelį metų vykdytą agresijos politiką ir nesiliaujantį spaudimą mūsų šaliai, ar ieškoti bendradarbiavimo ir taikos kelio“.
Savo naująją kalbą V.Putinas baigė karinga fraze „Kartu mes nugalėsime!“ 2018 m. Rusijos prezidentas pažadėjo: „Mums tikrai pavyks! Tikiu, kad mums pavyks. Padarysiu viską, kas nuo manęs priklauso, kad tai įvyktų.“
G.Landsbergis: mūsų žinia V.Putinui – laikas nėra jo sąjungininkas
17:55
Su Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretoriumi Davidu Cameronu antradienį Londone susitikęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis aptarė paramą Ukrainai ir tolesnį sankcijų režimo Rusijai stiprinimą.
„Džiaugiuosi, kad Lietuva ir Jungtinė Karalystė yra bendramintės paramos Ukrainai klausimais. Visos mūsų pastangos nukreiptos Ukrainos pergalei prieš agresorę užtikrinti“, – Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime cituojamas G.Landsbergis.
Per susitikimą ministrai aptarė karinės, finansinės, humanitarinės pagalbos Ukrainai klausimus, G.Landsbergis ir D.Cameronas pasisakė už tolesnį sankcijų režimo Rusijai stiprinimą.
„Mūsų žinia Putinui – laikas nėra jo sąjungininkas. Reikia stiprinti sankcijų spaudimą Rusijai, ieškoti būdų užkirsti kelią sankcijų apėjimui. Vakaruose įšaldyti Rusijos aktyvai turi būti perduoti Ukrainos gynybos ir atstatymo reikmėms. Labai svarbu, kad mūsų gynybos pramonė pajustų mūsų įsipareigojimą remti Ukrainą ir užtikrinti Europos apginamumą sudarytų ilgalaikių kontraktų forma“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Anot URM, daug dėmesio ministrai skyrė liepos 9–11 dienomis Vašingtone vyksiančiam NATO Viršūnių susitikimui.
Patriarchas Kirilas palinkėjo V.Putinui likti valdžioje iki „šimtmečio pabaigos“
17:51
„Aleksandras Nevskis nesigailėjo savo priešų, bet išgarsėjo kaip šventasis“, – pamokslavo Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovas Vladimirui Putinui jo inauguracijos dieną. Patriarchas Kirilas paskui palinkėjo prezidentui valdyti iki šimtmečio pabaigos: „Duok Dieve, kad šimtmečio pabaiga reikštų jūsų buvimo valdžioje pabaigą.“
Kreipdamasis į V.Putiną patriarchas Kirilas suklydo ir pavadino jį „Jūsų Didenybe“ (o ne „Jūsų Ekscelencija“, kaip paprastai sako patriarchas) caro maniera.
Plačiau skaitykite ČIA.
Baltarusijoje – netikėtas taktinių branduolinių ginklų nešėjų patikrinimas
16:48
Baltarusija antradienį pranešė, kad autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos nurodymu pradės netikėtą savo nestrateginių branduolinių ginklų nešėjų patikrinimą.
„Vadovaujantis Baltarusijos prezidento įsakymu, atliekamas staigus nestrateginių branduolinių ginklų nešėjų patikrinimas“, – pranešė Gynybos ministerija.
Plačiau skaitykite ČIA.
Haga pasveikino V.Putiną: priešais baudžiamąjį teismą iškilo pašiepianti skulptūra
16:36
Antradienį Hagoje priešais Tarptautinį Teisingumo Teismą (TBT) buvo surengtas mitingas, skirtas Vladimiro Putino inauguracijai penktajai kadencijai paminėti. Tik Hagoje švenčiama kitaip nei Maskvoje: per mitingą, pavadintą „Kalėjimas, o ne Kremlius“ priešais vieną svarbiausių teisingumo institucijų iškilo skulptūra, kurioje V.Putinas aprengtas kalėjimo drabužiais ir surakintas antrankiais.
Kelios dešimtys protestuotojų susirinko prie Hagos Taikos rūmų protestuoti prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino inauguraciją ir ragino jį teisti.
Akciją surengė nevyriausybinė organizacija „Freies Russland NRW“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Pamatykite: ukrainiečiai sunaikino 42 rusų tankus ir šarvuočius
15:33
Ukrainos karinės pajėgos sėkmingai atrėmė Rusijos puolimą, sunaikindamos 42 rusų tankus ir šarvuočius Donecko srityje, rašo „Defence Blog“.
Šis ryžtingas veiksmas, apie kurį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė 58-oji motorizuotoji pėstininkų brigada, pabrėžia įnirtingą Ukrainos karių pasipriešinimą Rusijos agresijai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Čečėnijos lyderis svaidosi pažadais: tikina, kad gegužę Rusijos pajėgos užims du didelius miestus
15:24
Antradienį per Rusijos prezidento Vladimiro Putino inauguraciją penktajai kadencijai Kremliuje lankęsis Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas skundėsi televizijos kanalui "Rossija-1“, sakydamas, kad Rusija turėtų pulti aktyviau.
„Manau, kad reikia pulti aktyviau, reikia smogti stipriai, kol dar yra laiko. Šį mėnesį turime užimti artimiausią teritoriją. Būtinai turime užimti Odesą ir Charkivą“.
R.Kadyrovas aiškino taip pat turintis planų priversti prezidentą Volodymyrą Zelenskį pasirašyti Rusijai reikalingus dokumentus. Čečėnijos lyderis patikslino, kad turi omenyje dokumentus, kurie garantuotų Rusijos, jos gyventojų ir Ukrainoje gyvenančių rusakalbių saugumą.
Tuo tarpu Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai pastebėjo, kad Rusija sąmoningai kuria pasakojimą apie tai, kad artimiausiu metu yra pajėgi pradėti Charkivo ar kitų Ukrainos miestų puolimą. Analitikai mano, kad šiuo grasinimu Rusija bando ištempti Ukrainos karius palei sieną.
Ukrainos karinė vadovybė pabrėžė, kad kol kas nemato realios to grėsmės. Pavyzdžiui, generolas Nikolajus Malomužas, buvęs Ukrainos saugumo tarnybos vadovas(SBU), teigė, kad Rusija neturi pakankamai pajėgų užimti Charkivą. Pasak jo, tam reikėtų mažiausiai 1 mln. žmonių.
Komentuodamas teorinę Rusijos keliamą grėsmę Charkivo ir Sumų miestams, generolas atkreipė dėmesį, kad būtų „nerealu, jog jie šiandien organizuotų strateginį puolimą prieš du miestus“.
Demaskavo agentų tinklą: apsaugininkai turėjo paimti V.Zelenskį įkaitu ir jį nužudyti
14:22 Atnaujinta 16:06
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) antradienį paskelbė, kad sužlugdė Rusijos planus nužudyti ukrainiečių prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir kitus aukščiausios šalies karinės ir politinės vadovybės narius.
Tarnybos tinklalapyje paskelbtame pranešime žiniasklaidai teigiama, kad šiuos planus turėjo įgyvendinti agentų tinklas, kurį demaskavo SBU kontržvalgyba ir tyrėjai, padedama Valstybės apsaugos departamento vadovybės.
Tinklui, kurio veiklą iš Maskvos prižiūrėjo Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB), priklausė du Valstybės apsaugos departamento pulkininkai, nutekindavę slaptą informaciją rusams.
„Priešas aktyviai kūrė planus, kaip pašalinti prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Viena iš FSB agentų tinklo užduočių buvo surasti prezidento apsaugai artimų kariškių, kurie galėtų paimti valstybės vadovą įkaitu ir vėliau jį nužudyti“, – teigiama pranešime.
Be to, remiantis pranešimu, planuota nužudyti SBU vadovą Vasylį Maliuką, karinės žvalgybos vadovą Kyrylo Budanovą bei kitus aukšto rango pareigūnus.
K.Budanovą nužudyti planuota prieš Velykas, stačiatikių minėtas praėjusį savaitgalį, teigiama pranešime.
„Priešo planas buvo toks: pirmiausia užverbuotas agentas turėjo stebėti saugomo asmens judėjimą ir perduoti informaciją priešui. Namo, kuriame turėjo būti pareigūnas, koordinatės turėjo būti panaudotos raketos smūgiui suduoti. Tada dronu ketinta atakuoti žmones, kurie liko atakos vietoje. Po to rusai planavo smogti dar viena raketa, taip pat sunaikinti drono pėdsakus“, – sakoma pranešime.
„Apie mūsų specialiąją operaciją žinojo tik nedaugelis žmonių, o aš asmeniškai kontroliavau jos eigą. Teroristinis išpuolis, kuris turėjo būti dovana Putino inauguracijos proga, iš tikrųjų buvo Rusijos slaptųjų tarnybų nesėkmė. Tačiau neturime pamiršti, kad priešas yra stiprus ir patyręs, jo negalima nuvertinti. Mes ir toliau aktyviai dirbsime, kad kiekvienas išdavikas sulauktų pelnyto teismo nuosprendžio“, – kalbėjo SBU vadovas V.Maliukas.
Tarnybos pranešime nurodoma, kad agentą ginklais aprūpino vienas rusų pulkininkas, kuris asmeniškai į Kyjivą atgabeno bepiločius orlaivius, RPG-7 užtaisus ir MON-90 prieštankines minas. SBU tvirtina, kad įrašinėjo ir pulkininko keliones į kitą Ukrainos sritį parsigabenti dronų ir sprogmenų, ir potencialaus teroristo pokalbius su jo FSB „vadovu“.
SBU pažymėjo, kad trys FSB darbuotojai prižiūrėjo organizavimą ir išpuolį.
Vienas iš jų – įvardytas kaip Dmytro Perlinas, kuris verbavo agentus dar prieš 2022 m. vasario mėn. įvykusią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.
Kitas FSB darbuotojas Oleksijus Kornevas, kaip pranešama, su vienu iš antradienį suimtų Ukrainos pulkininkų prieš invaziją rengė konspiracinius susitikimus kaimyninėse Europos valstybėse.
Pasprukti nepavyko
Dviejų įtariamų Valstybės apsaugos departamento pulkininkų namuose atliktos kratos, kurių metu rasta ir paimta amunicijos ir kitų nusikalstamos veiklos įrodymų.
Jiems taip pat buvo pareikšti įtarimai dėl valstybės išdavystės karo padėties metu ir rengimosi teroro aktui.
Įtariamieji buvo sulaikyti, jiems gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Praėjusį mėnesį Lenkijos ir Ukrainos prokurorai paskelbė, kad sulaikė vyrą, įtariamą prisidėjus prie Rusijos rengiamo V.Zelenskio nužudymo sąmokslo.
2023 m. rugpjūtį SBU pranešė, kad dėl sąmokslo nužudyti Ukrainos vadovą buvo sulaikyta moteris, kuri bandė atskleisti informaciją apie jo judėjimą prie Kyjivo.
Ukrainos pajėgos mūšio lauke likvidavo garsaus Rusijos generolo A.Lapino sūnų
13:54
Pasak pranešimų žiniasklaidoje, praėjusią savaitę per itin taiklų Ukrainos pajėgų smūgį Rusijos karinei vadavietei iš HIMARS raketų sistemos žuvo Rusijos kariuomenės vado Aleksandro Lapino sūnus.
Pirmiausia pranešimas apie jo žūtį pasirodė Rusijos grupėje „Novosti Volgograd“.
„Tragiška žinia iš fronto linijos. Specialiosios karinės operacijos rajone didvyriškai žuvo mūsų tėvynainis Denisas Aleksandrovičius Lapinas“, – rašoma pranešime, kurį cituoja ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“.
Teigiama, kad gegužės 3 d. į karinę vadavietę, kurioje tuo metu buvo D.Lapinas, pataikė iš daugkartinio paleidimo raketų sistemos HIMARS paleista raketa.
„Denisas gimė 1986 m. sausio 23 d. Volgograde. 2019 m. jis baigė Rusijos ginkluotųjų pajėgų Jungtinę ginkluotųjų pajėgų akademiją“, – priduriama „Novosti Volgograd“ pranešime.
Apie tai susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale taip pat pranešė ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkas Anatolijus Štefanas „Štirlicas“.
Anot pranešimų socialiniuose tinkluose, iš Rusijos „Vkontakte“ platformos buvo ištrintos žinutės apie šio karininko mirtį, todėl, kol jo mirties nepatvirtino oficialios tarnybos, išlieka tikimybė, jog pranešimai žiniasklaidoje yra melagingi.
Žinoma, kad Rusijos aukšto rango karininko sūnus pats vadovavo Rusijos kariuomenės Centro grupei, kuri bandė užimti Černihivo, Sumų ir Kyjivo sričių teritorijas.
Plačiau apie tai skaitykite ČIA.
Lenkija finansuoja 20 000 Ukrainai skirtų „Starlink“ interneto terminalų
13:43
Lenkijos vyriausybė pirmadienį paskelbė finansuojanti 20 tūkst. „Starlink“ interneto terminalų Ukrainoje darbą, būtiną su Rusijos invazija kovojančios šalies kariuomenės komunikacijai.
„Šiandien turime daugiau kaip 20 tūkst. „Starlink“ [terminalų], kurių darbą finansuoja Lenkija“, – lankydamasis Kyjive sakė lenkų skaitmeninimo ministras Krzysztofas Gawkowskis. Jo žodžius citavo naujienų agentūra PAP.
„Starlink“ dirba ir Ukrainos kariuomenei, ir ligoninėms, pabrėžė jis.
Elono Musko kompanijai „SpaceX“ priklausantis „Starlink“ yra žemomis orbitomis skriejančių palydovų tinklas, galintis užtikrinti internetą atokiose vietose ar rajonuose, kur neveikia įprasta komunikacijų infrastruktūra.
Tačiau Ukrainos santykiai su E.Musku jau keli mėnesiai yra sudėtingi.
Pernai E.Muskas atmetė prašymą įjungti tinklą rusų okupuotame Sevastopolyje Kryme, ukrainiečių atakai prieš Rusijos karinį laivyną.
Jis sakė, kad jei būtų sutikęs, „SpaceX“ būtų prisidėjusi prie, jo teigimu, didelio karo akto ir konflikto eskalavimo.
E.Muskas pernai taip pat sakė, kad jo bendrovė negali neribotą laiką finansuoti paslaugos teikimo Ukrainoje, bet paskui sutiko palaikyti šią paslaugą.
V.Putino inauguracija – su S.Seagalu ir baikerių vadu, bet be užsienio lyderių
13:10
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį per ištaigingą ceremoniją Kremliuje buvo prisaikdintas penktajai kadencijai, per kurią jis turės daugiau galių nei bet kada anksčiau.
71-erių V. Putinas Rusiją valdo nuo amžiaus pradžios, o kovo mėnesį per prezidento rinkimus, kuriuose nedalyvavo jokia opozicija, užsitikrino naują šešerių metų kadenciją.
Į V.Putino inauguraciją atvyko buvęs Holivudo aktorius Stevenas Seagalas, priėmęs Rusijos pilietybę 2016 metais, Kremliui lojalių baikerių klubo „Naktiniai vilkai“ lyderis Aleksandras Zaldostanovas-Chirurgas, Rusijos dainininkai Šamanas, Stasas Michailovas ir Diana Gurckaja, Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas.
Tačiau tarp svečių nebuvo matyti svarbių užsienio šalių lyderių, kurie ceremoniją ignoravo.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija bando pasinaudoti Ukrainos silpnumo akimirka: griebiasi keisčiausios taktikos
13:05
Rusija pastarąjį mėnesį intensyvina savo puolimą Donbase ir pasiekė reikšmingų laimėjimų, Ukrainai laukiant vakarietiškų ginklų siuntų. Skubėdamos pasinaudoti Ukrainos silpnumo akimirka, Be įprastų apšaudymų iš oro ir nepertraukiamos artilerijos ugnies Rusijos pajėgos griebiasi keičiausios taktikos: puola ukrainiečius bekelės motociklais.
Sekmadienį netoli Očeretynės – dar vieno rusų užimto kaimo – kilo juodų dūmų stulpai.
Nuo vasario, kai buvo užimtas strateginę reikšmę turintis Avdijivkos miestas, geriau ginkluotos ir gausesnės rusų pajėgos nuolat stumiasi į vakarus. Puolimas suintensyvėjo balandžio viduryje.
Ukrainos gynybos ministerija sekmadienį pranešė per parą užregistravusi 125 rusų atakas palei 700 km ilgio fronto liniją.
Plačiau skaitykite ČIA.
J.Navalnaja: Rusijos prezidentas yra melagis, vagis ir žudikas
12:46
Prieš Vladimiro Putino inauguraciją penktajai Rusijos prezidento kadencijai opozicijos veikėja Julija Navalnaja antradienį jį pavadino „melagiu, vagimi ir žudiku“.
Po to, kai vasario mėnesį paslaptingomis aplinkybėmis mirė Aleksejus Navalnas, jo žmona pažadėjo tęsti Kremliaus kritiko ir didžiausio V.Putino oponento darbą.
Antradienį V.Putinas buvo inauguruotas penktajai kadencijai. Ją ilgametis valstybės vadovas užsitikrino kovo mėnesį per prezidento rinkimus, kuriuose nedalyvavo jokia opozicija.
„Mūsų šaliai vadovauja melagis, vagis ir žudikas. Bet tai tikrai baigsis“, – vaizdo įraše sakė į užsienį pasitraukusi J.Navalnaja.
Ji pridūrė, kad pastaroji V.Putino kadencija pasižymėjo „kruvinu ir beprasmiu karu“ Ukrainoje bei politinėmis represijomis Rusijoje.
„Rusijoje yra keli šimtai politinių kalinių, kurie kenčia nežmoniškomis sąlygomis, – sakė J.Navalnaja. – Kiekvieną dieną užvedamos naujos bylos.“
Anot jos, V.Putino pažadai gerinti Rusijos visuomenės pragyvenimo lygį taip ir liko neįgyvendinti.
„Tai tęsiasi jau 25 metus. Taip bus ir šį kartą“, – teigė J.Navalnaja.
„Su kiekviena jo kadencija viskas tik blogėja, ir baisu įsivaizduoti, kas dar nutiks, kol Putinas liks valdžioje“, – pridūrė ji.
71-erių V.Putinas Rusiją valdo nuo amžiaus pradžios. Šią kadenciją jis baigs tik 2030 metais, o tada konstitucija vėl leistų jam kandidatuoti į Rusijos prezidento postą.
Penktąją kadenciją V.Putinas pradeda grasindamas Vakarams
11:49 Atnaujinta 12:47
Rusijos užsienio reikalų ministerija dieną prieš Vladimiro Putino inauguraciją pirmą kartą nuo praėjusių metų sausio mėn. aiškiai nubrėžė „raudonąsias linijas“, kuriomis Vakarų šalys neva turi vadovautis teikdamos paramą Ukrainai. Keliomis valandomis anksčiau Gynybos ministerija paskelbė apie pasirengimą pratyboms naudojant taktinius branduolinius ginklus.
Vidaus reikalų ministerija nuo gegužės pradžios į ieškomų asmenų sąrašą įtraukė mažiausiai 14 buvusių ir esamų Ukrainos vadovybės atstovų, pastebi nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Rusijos užsienio reikalų ministerija išplatino pareiškimą, kuriame įspėjo NATO šalis dėl „katastrofiškų pasekmių“, jei Ukrainai bus tiekiami naikintuvai F-16, į šalį bus siunčiamas užsienio karinis personalas, Europoje ir Azijoje bus dislokuotos vidutinio ir mažesnio nuotolio raketos, o Lenkijoje bus dislokuoti branduoliniai ginklai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Pakako vieno smūgio: kaip Ukrainos pajėgos vakarietiškais ginklais išguldė šimtus rusų
11:17
Anksčiau amerikiečių leidinys „The New York Times“ įvertino, kad Rusijos kovotojų skaičius mūšio lauke įprastai yra beveik trys prie vieno, tad, Ukrainai negalint prilygti karių skaičiumi, šalies karinei vadovybei tenka pasitelkti vakarietiškus ginklus, leidžiančius vienu smūgiu padaryti milžiniškų gyvosios jėgos nuostolių.
Anot žiniasklaidos pranešimų, tokie amerikiečių gamybos ginklai kaip didelio judrumo artilerijos raketų sistema HIMARS, tolimojo nuotolio raketos ATACMS ir kitos vakarietiškos sparnuotosios raketos turėjo daugiausiai galios pavieniams išpuoliams mūšio lauke.
Naujienų svetainė „Business Insider“ sudarė devynių labiausiai mirtinų smūgių Rusijos pajėgoms vakarietiškais ginklais sąrašą.
Vienas smūgis – 100 Rusijos karių
Naujausias Ukrainos pajėgų smūgis tolimojo nuotolio raketomis ATACMS buvo nutaikytas į Rusijos karinį poligoną maždaug už 80 km už fronto linijos laikinai okupuotame Luhanske.
Remiantis 2024 m. gegužės 1 d. „Osinttechnical“, susijusio su JAV įsikūrusiu Karinių jūrų analizės centru, pranešimu, paaiškėjo, kad Ukraina smogė poligonui trimis JAV tiekiamomis taktinėmis balistinėmis raketomis M39 ATACMS.
Pasak OSINT ir karinių analitikų, per ataką žuvo daugiau kaip 100 Rusijos karių.
Iš oro geolokalizuotuose vaizdo įrašuose matyti, kad viena iš raketų pataikė į daugiau kaip 100 susibūrusių Rusijos karių. "Osinttechnical“ nurodė, kad ant jų nukrito šimtai raketos paleistų papildomų M74 APAM bombų.
„GeoConfirmed“, projektas, kurio specializacija – atvirojo kodo geolokacija, pranešė, kad per ataką buvo panaudotos keturios ATACMS raketos, nors pirmoji iš jų buvo „nesėkminga“. Smūgis buvo nukreiptas į Luhanske esantį Rohovės kaimą. Iš filmuotos medžiagos, kuria pasidalijo vienas iš jos savanorių, galima spręsti, kad smūgiai buvo suduoti vos per minutę.
Kuopa, nesulaukusi generolo
2024 m. vasarį Ukraina pasitelkė HIMARS sistemą, kurios smūgis sunaikino mažiausiai 60 Rusijos karių. Nepaisydami pagrindinės karybos taisyklės, jie susibūrė atvirame lauke, kur laukė atvykstant generolo.
Pasak BBC naujienų tarnybos, Rusijos batalionas buvo susirinkęs poligone netoli Trudovskės kaimo laikinai okupuotoje Rytų Ukrainoje, kai smogė dvi raketos.
Lapkritį Ukraina sulaukė kritikos, kad pasirinko panašų rusų panaudotą scenarijų, kai šie smogė per apdovanojimų ceremoniją po atviru dangumi netoli fronto susirinkusiems kariams. Tąkart Rusijos paleistų raketų aukomis tapo 19 Ukrainos gynėjų.
Įspūdingas smūgis rusų karo laivui „Novočerkassk“
2023 m. gruodžio 26 d. socialiniuose tinkluose paplito galingo sprogimo vaizdai, kuriuose užfiksuotas nukentėjęs Rusijos karinio jūrų laivyno desantinis laivas „Novočerkassk“.
Susirašinėjimo platformos "Telegram" kanalas "Astra" pranešė, kad tuo metu, kai Ukraina smogė prieplaukai Feodosijoje aneksuotame Kryme, laive „Novočerkassk“ buvo 77 jūreiviai. 33 jūreiviai laikomi dingusiais be žinios, o 19 sužeista.
Žurnalistai ir atviri žvalgybos kanalai paskelbė nuotraukas, kuriose matyti degančios doke stovinčio laivo nuolaužos. Tai patvirtino Ukrainos teiginį, kad laivą atakavo tolimojo nuotolio raketos – spėjama, kad tam ukrainiečiai pasitelkė britų sparnuotąsias raketas „Storm Shadow“.
Kai kuriuose pranešimuose teigiama, kad, kai smūgio metu laivas buvo pakraustas Irano gamybos bepiločiais atakos orlaiviais „Shahed“.
Kolona, taip ir nepasiekusi Chersono
2023 m. lapkričio 10 d. Ukrainos pajėgos per smūgį Hladkivkos kaimui Chersono srityje greičiausiai nukovė daugiau kaip 70 Rusijos karių, po įvykio pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Ataka, kurios taikinys buvo sunkvežimių kolona, tikėtina, buvo įvykdyta 22 km už fronto linijos, taip išryškinant Ukrainos tolimųjų tiksliųjų smūgių pajėgumus.
Paskutinė treniruotė Džarylos saloje
Ukraina paskelbė vaizdo įrašą, kuriame, kaip teigiama, matyti, kaip į rusų karius, besitreniruojančius Džarylos saloje – 26 km ilgio smėlio pakrantėje Juodojoje jūroje, priklausančioje Rusijos laikinai okupuotai Chersono sričiai. Tvirtinama, kad smūgis buvo suduotas iš HIMARS sistemos.
Ukrainos pusė nurodė, kad per ataką nukentėjo 200 žmonių. Tačiau šio skaičiaus nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.
2023 m. rugpjūčio mėn. dronu nufilmuotoje medžiagoje matyti, kaip kariai, atrodo, tempia ir mankštinasi ant smėlėto Ukrainos salos kranto prieš tai, kai jiems buvo smogta iš viršaus.
Smūgis per vado kalbą Kreminoje
Tuo tarpu 2023 m. liepos mėn. ukrainiečiai HIMARS sistema smogė dar vienam dideliam rusų karių susitelkimui Kreminos mieste, kur kariškiai dvi valandas stovėjo atviroje vietovėje ir klausėsi vado kalbos.
Kai kuriais duomenimis, žuvusiųjų skaičius siekė 100, o bendras aukų skaičius – 200. Nepriklausomai patikrinti šių skaičių taip pat nepavyko.
Neįvardytas Ukrainos pareigūnas leidiniui „Kyiv Post“ tuomet sakė, kad tai buvo „juokinga situacija“, nes rusų kariai pasidarė sėdinčiais ančiukais.
Dėl šio teiginio, apie kurį iš pradžių pranešė Rusijos kariškis, Rusijos nacionalistai paragino nubausti kariuomenės vadus.
Naujametinis smūgis Makijivkoje
Nors Rusijos pareigūnai iš esmės nepripažįsta nuostolių mūšio lauke, Rusijos gynybos ministerija paskelbė retą pranešimą, kuriuo patvirtino, kad per smūgį Makijivkoje, nedideliame Ukrainos Donecko srities mieste, žuvo 89 kariai.
Ukrainos pareigūnai tvirtino, kad aukų buvo daug daugiau – žuvo apie 400 karių ir 300 buvo sužeista. Šių skaičių nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.
Ukraina atskleidė, kad atakai panaudojo HIMARS sistemą, o Rusijos ministerija nurodė, kad Ukraina paleido šešias raketas, iš kurių keturios pataikė į karius, skelbė Karo tyrimų instituto ekspertai.
Išpuolis sukėlė kritikos bangą prieš Rusijos karinę vadovybę. Aukšto rango Rusijos kariuomenės pareigūnas Sergejus Sevriukovas dėl didelio aukų skaičiaus apkaltino karius naudojantis mobiliaisiais telefonais, nepateikdamas įrodymų, pranešė „The Guardian“.
Nesėkmingas Rusijos bataliono persikėlimas per upę
Ukrainos pajėgos išnaikino rusų batalioną, kai jis 2022 m. gegužės mėn. bandė persikelti per Siverskio Donecko upę Ukrainos šiaurės rytuose.
Ukrainos artilerija sunaikino kelis rusų pontoninius tiltus, o žuvusių ar sužeistų rusų, remiantis viešai prieinamų vaizdų analize, apytikriais skaičiavimais, buvo apie 485, anksčiau pažymėjo Karo tyrimų institutas.
Jų skaičiavimais, galėjo būti sunaikinta daugiau kaip 80 įrangos vienetų.
Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad Ukraina, smogdama batalionui, naudojo M777 haubicas.
Rusijos karinių tinklaraščių autoriai į incidentą reagavo sukrėsti ir ėmė komentuoti Rusijos kariuomenės nekompetenciją.
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija balandžio 27 d. paskelbtoje ataskaitoje pažymėjo, kad, jos vertinimu, nuo konflikto pradžios žuvo arba buvo sužeista 450 tūkst. rusų karių.
Penktadienį paskelbtame interviu Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stephane'as Sejourne nurodė, kad per karą Ukrainoje žuvo daugiau kaip 150 tūkst. rusų.
Vašingtonas pasišaipė iš Maskvos grasinimų ir pasiūlė paprastą būdą apsiginti nuo Vakarų ginklų
10:02
Pirmadienį Kremlius vėl griebėsi branduolinių ginklų retorikos, norėdamas pagrasinti atsaku dėl vakarietiškų ginklų perdavimo su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai ir tokių valstybių kaip Jungtinė Karalystė išsakytam pritarimui naudoti ginklus taikiniams Rusijos teritorijoje atakuoti. JAV Nacionalinės saugumo tarybos strateginių ryšių koordinatorius Johnas Kirby pasiūlė Vladimirui Putinui kitą paprastą būdą, kaip apsaugoti savo karius ir miestus.
Plačiau skaitykite ČIA.
10:01
Analitikai: Krymo tiltas jau nėra efektyvus karinis taikinys Ukrainai
09:32
Po pakartotinių Ukrainos atakų Rusija nustojo naudoti Krymo tiltą savo kariams aprūpinti. Apie tai rašo „The Independent“, remdamasis „Maxar“ palydovinėmis nuotraukomis ir didžiausios privačios žvalgybos agentūros „Molfar“ analitikų išvadomis.
Pažymima, kad Rusijos Federacija perėjo prie sausumos kelių per okupuotą teritoriją naudojimo.
„Palydovinių vaizdų analizė rodo, kad tiltu beveik nevyksta eismas, todėl jis nebegali būti efektyvus karinis taikinys Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, teigia analitikai“, – rašoma leidinyje.
Teigiama, kad iš gautų nuotraukų matyti, jog per pastaruosius tris mėnesius tilto geležinkelio linija beveik nevažinėjo krovininiai kariniai traukiniai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Vakarų viltys dėl revoliucijos Rusijoje žlunga: rusai susitaikė su V.Putino karu
09:12
Neišprovokuota Rusijos invazija į Ukrainą daugeliui rusų tapo kasdienybės dalimi, nors Vakaruose būta lūkesčių, kad tarptautinių sankcijų spaudimas ir didėjanti izoliacija galiausiai juos nuteiks prieš šalies prezidentą Vladimirą Putiną. Deja, dauguma ne protestuoja, o buriasi aplink Rusijos vėliavą, rašo naujienų tarnyba „Bloomberg“.
„Kremlius naudojasi didžiausiu Europos konfliktu nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, kad pertvarkytų Rusiją, derindamas aršų nacionalizmą su stipriu nostalgijos sovietiniams laikams ir imperinėms tradicijoms mišiniu bei susidorojimu su kitaminčiais. V.Putinas nejaučia didelio spaudimo iš šalies vidaus nutraukti kovas, nepaisant didžiulių karinių nuostolių“, – pažymima straipsnyje.
Pasak sociologės Annos Kulešovos, tai ryškus kontrastas su pirmaisiais invazijos mėnesiais, kai daugelis rusų jautė pyktį, nusivylimą ir patyrė šoką.
„Kai nėra jokios padorios išeities iš padėties, jokio būdo ištrūkti, o reikia užsidirbti pinigų ir auginti vaikus, lengviau susitaikyti su naująja realybe, nei be galo jai priešintis“, – kalbėjo sociologė.
„Bloomberg“ nurodo, kad karas jau įsiskverbė į visus Rusijos visuomenės sluoksnius. Daugumos mokyklų vaikai siunčia dovanas ir laiškus fronte esantiems kariams ir privalo lankyti specialias pamokas, kuriose jiems dėstoma „teisinga“ ideologija. Televizijos ir radijo programose gausu karinės tematikos, kovojantys Ukrainoje vaizduojami kaip kartos, kuri „Didžiajame Tėvynės kare“ nugalėjo nacių invaziją, įpėdiniai, nekreipiant dėmesio į tai, kad šį kartą agresorė yra Rusija. Kariuomenės verbavimo kampanijos siūlo stambias premijas ir atlyginimus tiems, kurie „surimtės“ ir papildys samdomų karių gretas.
Svarbus veiksnys yra nepakankamas Vakarų sankcijų, kurios nesugebėjo sužlugdyti Rusijos ekonomikos ir sukelti pakankamai ekonominio diskomforto asmeniniu lygmeniu, kad rusams būtų parodytas ryšys tarp karo, kurį jie sukėlė, ir jų pačių gerovės pakenkimo, rašoma straipsnyje.
Rusijai laviruojant ir prisitaikant prie sankcijų, daugelis rusų kare kaip tik rado finansinės naudos. Pavyzdžiui, dėl didėjančio darbo jėgos trūkumo, kurį dar labiau didina kariuomenės poreikiai, auga spaudimas didinti atlyginimus, nes įmonės juos kelia, kad išlaikytų darbuotojus arba užpildytų laisvas darbo vietas.
„Be abejo, Kremliaus griežčiausias per pastaruosius dešimtmečius susidorojimas net su švelnia kritika privertė karui nepritariančius rusus iš esmės tylėti. Valstybė sulaikė daug dėmesio sulaukusius žmogaus teisių aktyvistus, žurnalistus ir dramaturgus, o paprastus žmones įkalino už įrašus socialiniuose tinkluose pagal „netikrų naujienų“ įstatymą, kuris karo kritiką laiko nusikaltimu“, – pridurė „Bloomberg“.
Paranoja veši net tarp Rusijos elito atstovų, daugelis jų baiminasi, kad bus apkaltinti nelojalumu ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jei ką nors leptelės apie karą ir jo padarinius.
Pasak ekspertų, paprastų rusų parama taikos deryboms didėja tik tada, kai kariuomenė pralaimi mūšio lauke Ukrainoje. Tačiau net jei ir palaiko derybas, daugelis jų primygtinai reikalauja išlaikyti teritorijas, kurias šiuo metu Ukrainoje užima Rusijos kariuomenė ir kurias V.Putinas yra paskelbęs „amžinai“ priklausančiomis Rusijai.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:48
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 1160 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 476,4 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 25 tankai, 14 šarvuotųjų kovos mašinų, 37 artilerijos sistemos, viena priešlėktuvinės gynybos sistema, 32 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 9 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 34 Rusijos bepiločius orlaivius ir vieną sparnuotąją raketą.
Kremlius pasiuntė žinutę S.Šoigu: neliečiamų nėra – kirčių sulaukti gali ir V.Putino bendražygiai
08:44
Šalyje, kurioje korupcija yra kertinis viešojo administravimo sistemos akmuo, o visų lygių pareigūnai yra korumpuoti, atrodo neįmanoma, kad aukštas Rusijos pareigūnas būtų sulaikytas dėl kaltinimų kyšininkavimu. Tačiau labai tikėtina, kad Rusijos gynybos ministro pavaduotojo Timūro Ivanovo sulaikymas, kuris buvo grindžiamas korupcija, gali būti aiškus signalas pačiam gynybos ministrui Sergejui Šoigu.
Balandžio 23 d. Rusijos tyrimų komitetas paskelbė apie gynybos ministro pavaduotojo sulaikymą. Kitą dieną teismas nurodė jį suimti dviem mėnesiams ir jis buvo pervežtas į tardymo izoliatorių.
Netrukus po T.Ivanovo sulaikymo nepriklausomas Rusijos leidinys „Važnyje istorii“ teigė, kad S.Šoigu pavaduotojas įtariamas valstybės išdavyste, o ne korupcija.
Plačiau skaitykite ČIA.
E.Macronas Xi Jinpingą dėl Ukrainos ir prekybos toliau įtikinės Prancūzijos kalnuose
08:14
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį priims Kinijos lyderį Xi Jinpingą savo mėgstamoje vaikystės vietoje Pirėnų kalnuose, kur toliau stengsis įtikinti Pekiną neremti Rusijos karo prieš Ukrainą ir sutikti su sąžiningesne prekyba.
Pirmadienį, pirmąją Xi Jinpingo valstybinio vizito Prancūzijoje dieną, abu lyderiai per derybas pagarbiai, bet kartais energingai apsikeitė nuomonėmis įvairiais klausimais. Tai pirmas Xi Jinpingo vizitas Europoje nuo 2019 metų.
E.Macronas, prie kurio iš pradžių buvo prisidėjusi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, ragino Xi Jinpingą neleisti eksportuoti jokių technologijų, kurias Rusija galėtų panaudoti savo kare Ukrainoje, ir padaryti viską, kas įmanoma, kad karas baigtųsi.
Xi Jinpingas savo ruožtu įspėjo Vakarus „nešmeižti Kinijos“ dėl šio konflikto ir atmetė kaltinimus, kad Kinijos pertekliniai pajėgumai lemia pasaulinės prekybos disbalansą.
Gaivus kalnų oras Bigoro Banjero kaime ir šalia esančiame La Monžjė kurorte, pietūs dalyvaujant abiejų lyderių sutuoktinėms Peng Liyuan ir Brigitte Macron, sudarys sąlygas Xi Jinpingui ir E.Macronui šiuos klausimus panagrinėti jaukesnėje aplinkoje.
Nors E.Macronas gimė ir augo Amjene Prancūzijos šiaurėje, jis vaikystėje ne vienas vasaros ir žiemos atostogas praleido su dabar jau mirusiais seneliais iš motinos pusės Pirėnuose, šalia Turmalė perėjos maždaug 2 tūkst. m aukštyje virš jūros lygio.
Xi Jinpingas bus vaišinamas vietos ėriena, sūriais ir vynais, o aplinka, kaip tikisi E.Macronas, padės prisikasti prie opiausių klausimų esmės.
Lenkijos teisėjui paprašius politinio prieglobsčio Baltarusijoje, Varšuva reiškia nuostabą
07:09
Baltarusija pirmadienį pranešė, kad vienas lenkų teisėjas, norėdamas gauti politinį prieglobstį, kirto artimos Maskvos sąjungininkės, su kuria Lenkijos santykiai įtempti, sieną, o tokia žinia šokiravo Varšuvą.
Varšuvos ir Minsko santykiai jau daugelį metų įtempti dėl politinio susidorojimo Baltarusijoje ir migrantų krizės, tačiau autoritariniam prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai parėmus Kremliaus puolimą Ukrainoje, jie pasiekė naujas žemumas.
Valstybinė naujienų agentūra „Belta“ pranešė, kad Lenkijos teisėjas Tomaszas Szmydtas paprašė autokrato A.Lukašenkos politinio prieglobsčio.
„Tai yra protesto aktas prieš Lenkijos politiką Baltarusijos ir Rusijos atžvilgiu“, – spaudos konferencijoje Baltarusijoje sakė T.Szmydtas, kurį citavo „Belta“.
T.Szmydtas buvo artimas buvusiai valdančiajai dešiniojo sparno partijai „Teisė ir teisingumas“ (PiS), kuri praėjusių metų pabaigoje užleido valdžią dabartinei centristų koalicijai.
Plačiau skaitykite ČIA.
O.Scholzas: 90 proc. pajamų iš Rusijos turto turėtų būti skiriama Ukrainos gynybai
07:07
Trečiadienį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad net 90 proc. pajamų, gautų iš Europos Sąjungos įšaldyto Rusijos finansinio turto, turėtų būti skirta ginklams Ukrainai įsigyti.
O.Scholzas tai pareiškė per bendrą spaudos brifingą su kolegomis iš Baltijos šalių Rygoje.
„Svarbu, kad mes taip pat sutinkame, jog šie pinigai gali būti panaudoti ginklų pirkimui ne tik ES, bet ir visame pasaulyje“, – cituoja Vokietijos kanclerį agentūra „Reuters“.
Kovo mėnesį ES užsienio reikalų vadovas Josepas Borrellis pasiūlė areštuoti 90 proc. pajamų iš ES įšaldyto Rusijos turto ir pervesti jas į ES fondą, iš kurio būtų finansuojama ginkluotė Ukrainai.
Apie 70 proc. viso Vakaruose areštuoto Rusijos turto, kurio bendra vertė siekia 190 mlrd. eurų (205 mlrd. JAV dolerių), saugoma Belgijoje esančiame centriniame vertybinių popierių depozitoriume „Euroclear“.
O.Scholzas pridūrė, kad Vokietija, Estija, Latvija ir Lietuva primygtinai reikalauja sparčiai plėsti ginklų gamybą Europoje, pažymėdamas, kad jau dabar padidinta artilerijos šaudmenų ir oro gynybos sistemų gamyba.
JAV ir dauguma Europos valstybių susilaikė nuo dalyvavimo V.Putino inauguracijoje
06:49
Jungtinės Valstijos ir dauguma Europos Sąjungos šalių nedalyvaus gegužės 7 d. Kremliuje vyksiančioje Vladimiro Putino inauguracijos dar vienai šešerių metų prezidento kadencijai ceremonijoje.
Nepaisant Kyjivo prašymo, manoma, kad Prancūzija ir kelios kitos ES valstybės atsiųs savo atstovus. Tokia skirtinga Vakarų valstybių diplomatinė reakcija išryškina nesutarimus dėl to, kaip elgtis su Rusijos vadovu praėjus daugiau nei dvejiems metams po to, kai jis pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Remiantis rinkimų ekspertų, stebėtojų ir žiniasklaidos paskelbtais įrodymais, kovo 15-17 d. prezidento rinkimai, kuriuos V.Putinas „laimėjo“ su 87 proc. palaikymu, buvo labiausiai suklastoti per visą šiuolaikinę Rusijos istoriją.
Pirmadienį Ukrainos užsienio reikalų ministerija paragino kitas šalis ir tarptautines organizacijas nepripažinti naujausių Rusijos prezidento rinkimų rezultatų, taip pat V.Putino teisėtumo prieš inauguraciją.
Jungtinė Karalystė ir Kanada pareiškė, kad į ceremoniją nieko nesiųs. Pasak ES atstovo spaudai, bloko ambasadorius Rusijoje nedalyvaus ceremonijoje, ir tai atitinka daugumos valstybių narių poziciją.
JAV atstovai taip pat nedalyvaus V.Putino inauguracijoje, tačiau Vašingtonas pripažįsta jį kaip Rusijos prezidentą, gegužės 6 d. sakė JAV valstybės departamento atstovas Matthew Milleris.
Per spaudos konferenciją paklaustas, ar JAV pripažįsta V.Putiną teisėtu Rusijos valstybės vadovu, M.Milleris atsakė, kad Vašingtonas „tikrai nelaikė tų rinkimų laisvais ir sąžiningais, tačiau jis (V.Putinas) yra Rusijos prezidentas ir toliau eis šias pareigas“.
Beveik 20 ES valstybių narių boikotuos šį renginį, o dar septynios valstybės narės turėtų atsiųsti savo atstovus, naujienų agentūrai „Reuters“ sakė vienas Europos diplomatas. Be Prancūzijos, renginyje, kaip pranešama, turėjo dalyvauti Vengrija ir Slovakija, teigė du diplomatiniai šaltiniai.
Analitikai: Kremlius naudoja branduolinius grasinimus ir šantažą, kad kontroliuotų Vakarus
06:25
Kremlius vėl griebėsi žvanginimo branduoliniais ginklais retorikos ir ją intensyvina, siekdamas, kad Vakarų šalys priimtų tam tikrus sprendimus. Šalies vadovas Vladimiras Putinas pasitelkia branduolinius grasinimus ir diplomatines manipuliacijas, naujausioje ataskaitoje rašo Karo studijų institutas (ISW).
Pasak analitikų, taip vadinama refleksyviosios kontrolės kampanija yra pagrindinis Rusijos hibridinio karo priemonių tikslas. Tai taktika, kurios tikslas kryptinga retorika ir informacinėmis operacijomis veikti priešininką, kad jis savanoriškai imtųsi Rusijai naudingų veiksmų.
Rusijos pareigūnai įprastai branduolinės parengties pratybas ir neaiškius grasinimus branduoliniu atsaku derina su svarbiais Vakarų politiniais sprendimais, susijusiais su karu Ukrainoje, siekdami daryti spaudimą Vakarų politikos formuotojams, kad šie apribotų savo veiksmus ir sumažintų paramą Ukrainai.
Dabartinis akivaizdus branduolinės retorikos pagyvėjimas, šį kartą planuojamų taktinių pratybų su branduoliniais ginklais forma, sutampa su artėjančiu Vakarų ginklų atvykimu į Ukrainą.
Analitikai pastebi, kad Rusijos pareigūnai naudoja branduolinio ginklo informacinę operaciją siekdami atgrasyti Ukrainos Vakarų partnerius nuo papildomos karinės paramos teikimo ir įbauginti Vakarų politikos formuotojus, kad šie neleistų Ukrainos pajėgoms naudoti Vakarų suteiktų sistemų teisėtiems kariniams taikiniams Rusijoje atakuoti.
Rusijos pajėgos vykdo planuojamas branduolines pratybas, kurios yra šios platesnės informacinės operacijos apie branduolinę retoriką dalis, tačiau ekspertai ir toliau mano, kad labai mažai tikėtina, jog Rusija panaudos taktinius branduolinius ginklus karo lauke Ukrainoje ar kitur.
Rusija dažnai naudojo branduolinį sabotažą per savo plataus masto invaziją į Ukrainą, siekdama daryti spaudimą Vakarams, kad šie nutrauktų karinės paramos Ukrainai teikimą.
